Europos popieriaus pramonė išgyvena energetikos krizę
Nuo 2021 m. antrosios pusės, o ypač nuo 2022 m., kylančios žaliavų ir energijos kainos paveikė Europos popieriaus pramonę, o tai dar labiau paskatino kai kurių mažų ir vidutinių celiuliozės ir popieriaus gamyklų uždarymą Europoje. Be to, popieriaus kainų kilimas turėjo didelę įtaką ir spausdinimo, pakavimo bei kitoms pramonės šakoms.
Rusijos ir Ukrainos konfliktas paaštrino Europos popieriaus bendrovių energetikos krizę
Nuo 2022 m. pradžios, kai prasidėjo Rusijos ir Ukrainos konfliktas, daugelis pirmaujančių Europos popieriaus kompanijų paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos. Pasitraukimo iš Rusijos procese bendrovė taip pat sunaudojo milžiniškas išlaidas, tokias kaip darbo jėga, materialiniai ir finansiniai ištekliai, o tai sutrikdė pradinį strateginį bendrovės ritmą. Pablogėjus Rusijos ir Europos santykiams, Rusijos gamtinių dujų tiekėja „Gazprom“ nusprendė gerokai sumažinti gamtinių dujų, tiekiamų į Europos žemyną per „Nord Stream 1“ dujotiekį, kiekį. Daugelio Europos šalių pramonės įmonės gali imtis tik įvairių priemonių, kad sumažintų gamtinių dujų naudojimą.
Nuo Ukrainos krizės pradžios dėmesio sulaukia „Šiaurės srauto“ gamtinių dujų vamzdynas, kuris yra pagrindinė Europos energetikos arterija. Pastaruoju metu trys „Nord Stream“ vamzdyno atšakos vienu metu patyrė „precedento neturinčią“ žalą. Žala yra precedento neturinti. Neįmanoma atkurti dujų tiekimo. Nuspėti neįmanoma. Europos popieriaus pramonę taip pat smarkiai paveikė kilusi energetikos krizė. Laikinas gamybos sustabdymas, gamybos mažinimas arba energijos šaltinių transformavimas tapo įprastomis Europos popieriaus įmonių atsakomosiomis priemonėmis.
Remiantis Europos popieriaus pramonės konfederacijos (CEPI) paskelbta 2021 m. Europos popieriaus pramonės ataskaita, pagrindinės Europos popieriaus ir kartono gamintojos yra Vokietija, Italija, Švedija ir Suomija, tarp kurių Vokietija yra didžiausia popieriaus ir kartono gamintoja Europoje. Ši šalis sudaro 25,5 % Europos rinkos, Italija – 10,6 %, Švedija ir Suomija – atitinkamai 9,9 % ir 9,6 %, o kitų šalių gamyba yra palyginti maža. Pranešama, kad siekdama užtikrinti energijos tiekimą pagrindinėse srityse, Vokietijos vyriausybė svarsto galimybę imtis kraštutinių priemonių energijos tiekimui kai kuriose srityse sumažinti, o tai gali lemti gamyklų uždarymą daugelyje pramonės šakų, įskaitant chemijos, aliuminio ir popieriaus pramonę. Rusija yra pagrindinė energijos tiekėja Europos šalims, įskaitant Vokietiją. 40 % ES gamtinių dujų ir 27 % importuojamos naftos tiekia Rusija, o 55 % Vokietijos gamtinių dujų gaunama iš Rusijos. Todėl, siekdama išspręsti Rusijos dujų tiekimo problemas, Vokietija paskelbė apie „avarinio gamtinių dujų plano“, kuris bus įgyvendinamas trimis etapais, pradžią, o kitos Europos šalys taip pat ėmėsi atsakomųjų priemonių, tačiau poveikis kol kas nėra aiškus.
Nemažai popieriaus gamybos įmonių sumažino gamybą ir sustabdė ją, kad susidorotų su nepakankamu energijos tiekimu.
Energetikos krizė smarkiai paveikė Europos popieriaus įmones. Pavyzdžiui, dėl gamtinių dujų tiekimo krizės 2022 m. rugpjūčio 3 d. Vokietijos specializuoto popieriaus gamintoja „Feldmuehle“ paskelbė, kad nuo 2022 m. ketvirtojo ketvirčio pagrindinis kuras bus pakeistas iš gamtinių dujų į lengvąjį šildymo alyvą. Šiuo atžvilgiu „Feldmuehle“ teigė, kad šiuo metu labai trūksta gamtinių dujų ir kitų energijos šaltinių, o jų kaina smarkiai išaugo. Perėjimas prie lengvojo šildymo alyvos užtikrins nepertraukiamą gamyklos darbą ir pagerins konkurencingumą. Programai reikalingas 2,6 mln. eurų investicijas finansuos specialūs akcininkai. Tačiau gamyklos metinis gamybos pajėgumas siekia tik 250 000 tonų. Jei tokia transformacija reikalinga didesnei popieriaus gamyklai, galima įsivaizduoti didžiules investicijas.
Be to, Norvegijos leidybos ir popieriaus grupė „Norske Skog“ jau 2022 m. kovo mėn. ėmėsi griežtų veiksmų Brucko gamykloje Austrijoje ir laikinai ją uždarė. Bendrovė taip pat teigė, kad naujasis katilas, kurį iš pradžių planuota paleisti balandžio mėnesį, turėtų padėti sušvelninti padėtį, nes sumažės gamyklos dujų suvartojimas ir pagerės energijos tiekimas. „Didelis nepastovumas“ gali lemti tolesnius trumpalaikius „Norske Skog“ gamyklų uždarymus.
Europos gofruotojo kartono pakuočių milžinė „Smurfit Kappa“ taip pat nusprendė 2022 m. rugpjūtį sumažinti gamybą maždaug 30 000–50 000 tonų. Bendrovė pareiškime teigė: „Atsižvelgiant į dabartines aukštas energijos kainas Europos žemyne, bendrovei nereikia laikyti jokių atsargų, todėl gamybos mažinimas yra labai būtinas.“
Įrašo laikas: 2022 m. gruodžio 12 d.